BiografijaRepertuarasGarso įrašaiSpaudaFotogalerijaNaujienosKontaktai
Biografija


Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos lauretaė sopranas ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, docentės  Aldonos Vilčinskaitės klasę. Studijų metu  A. Krikščiūnaitė  jaunųjų  atlikėjų konkurse Moldovoje tapo I-os  premijos laureate,  vėliau – tarptautinio L. Pavarotti konkurso Filadelfijoje (JAV) diplomante.  Po studijų karjerą solistė pradėjo Klaipėdos muzikiniame teatre; už čia sukurtą Monikos vaidmenį G. C. Menotti „Mediume“ 1989 m. jai paskirta Lietuvos teatro sąjungos premija.

1991–1994 m. solistė A. Krikščiūnaitė profesinį tobulėjimą tęsė stažuotėse Jungtinėse Amerikos Valstijose pas žymią vokalo pedagogę Claire B. Alexander, dirigentą Yves Abel ir Bel Canto Instituto įkūrėją bei dėstytoją Jane  Bakken Klaviter bei dainavimo mokytoją Beverley Peck Johnson. Įšpuoselėto dainininkės balso atspalvių galimybės - nuo švelnios lyrikos iki gilaus dramatizmo – suteikia galimybę atlikti įvairių žanrų muziką: operas, oratorijas, stambias formas su simfoniniais orkestrais, kamerinę muziką, Lied dainas, šiuolaikinių kompozitorių opusus. A. Krikščiūnaitė per visus operinės-koncertinės veiklos metus parengė ir atliko daugiau nei 100 operinių ir koncertinių soprano partijų bei virš 400 kamerinės muzikos kūrinių.

Solistė  sukūrė ne vieną įsimintiną vaidmenį Lietuvos, Estijos, Lenkijos,  Suomijos ir kt. teatruose: Elizabetė (G.Verdi “Don Carlos“, Elvyra (G.Verdi „Ernanai“); Sesuo Andželika (G.Puccini „Soeur Angelica“); Toska (G.Puccini „Tosca“); Donna Anna (W.A.Mozart „Don Giovanni); Mikaela (G.Bizet „Carmen“); Margarita (Ch.Gounod „Faust“); Giulietta (J.Ofenbach „Hofmano pasakos“), Mavra (I.Stravinskyj „Mavra“ ), Monika (C.G.Menotti „The Medium“; Rita (G.Donizetti „Rita“); Estų ansamblio NYYD parengtame I.Stravinskio operos „Mavra“ atlikime dainavo Parašą (dir. Olari Eltsas); 2006 m. Taline dainavo Nuotaką koncertiniame I.Stravinskio „Les Noces“ atlikime.

Solistės repertuare svarbūs tiek operos, tiek oratorijos, kantatos ar dainos žanrai. Skyrium minėtini stambios formos J. S. Bach, G. F.Händel, F. Liszt, W. A. Mozart, G. Verdi, J. Brahms, A. Bruckner, A. Dvořák, L. van Beethoven, L. Janáček, K. Penderecki, H. Berlioz, O. Narbutaitės kūriniai, kuriuose ji atliko solo partijas.  A. Krikščiūnaitės balsui skirtus kūrinius dedikavo kompozitoriai  A. Žigaitytė,  A. Martinaitis, G. Grigorjeva, G. Kancheli, K. Vasiliauskaitė, kt.

Krikščiūnaitė koncertuoja su įvairiais simfoniniais ir kameriniais orkestrais Lietuvoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV, Izraelyje, Norvegijoje, Danijoje, Rusijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Latvijoje, Švedijoje, kt.  Ji dainavo diriguojant Lordui Y. Menuhinui (D. Britanija), M. Rostropovičiui (Rusija), P. Mägi, A. Volmeriui, A.i Mustonenui (Estija), H.Koivulai (Suomija), I. E. Reihlui (Vokietija), M.Sidlinui (JAV), K. Pendereckiui (Lenkija), J.Domarkui, D. Katkui, S.Sondeckiui, R. Šervenikui, M.Pitrėnui  (Lietuva), O. Grangeanui (Prancūzija), P. Bermanui (Ispanija, Lietuva), K. Zehnderiui (Šveicarija); koncertavo su Lietuvos nacionaliniu bei valstybiniu, Varšuvos (Lenkija) ir Estijos nacionaliniais simfoniniais, Lietuvos, Šv. Kristoforo (Lietuva) ir Minsko (Baltarusija) kameriniais orkestrais, Joensu orkestru (Suomija). Solistė dainavo Varšuvos nacionalinės filharmonijos simfoninio orkestro sezono baigiamuosiuose koncertuose, diriguojant Varšuvos nacionalinės filharmonijos meno vadovui Kazimierzui Kordui, Eliziejaus laukų teatre Paryžiuje (Prancūzija), Varšuvos Karalių rūmuose, Varšuvos Muzikos universiteto salėse ( Lenkija ), Paryžiaus Senato rūmuose ( Prancūzija ), Blackdiamond salėje Kopenhadoje (Danija).  A. Krikščiūnaitė koncertavo tarptautiniuose ir Lietuvos muzikos festivaliuose - G. Verdi festivalyje Estijos nacionalinėje operoje, „Musica sacra“ Niurnberge (Vokietija), Liublianos vasaros (Slovėnija), Sansusi muzikos Potsdame (Vokietija), jubiliejiniame D. Geringo koncerte Reingau (Vokeitija), „Kammermusikfest Hopfgarten“ (Austrijoja), „Tri–Arte“ (Olandija), Č. Milošo Krokuvoje (Lenkija), ALANDS vargonų muzikos (Suomija), „Bachosluženije“ (Rusija), David Oistrakh (Estija), Vilniaus, Pažaislio, Tytuvėnų, T. Manno Nidoje, „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ ir kt.

A.Krikščiūnaitės atliekamus koncertus  tiesiogiai transliavo Euroradijas, solistės  garso ir vaizdo įrašai saugomi LRT fonduose. Įrašus transliuoja Lietuvos radijas, televizija, užsienio šalių radijo stotys (BBC, Norvegijos P2, Estijos Klasikos radijas, kt.)

Solistės atliekamų kūrinių interpretacijos iš karto patraukė klausytojų, profesionalų ir jaunosios kartos dėmesį –docentė A. Krikščiūnaitė vokalo meistriškumo subtilybių moko Lietuvos muzikos ir teatro akademijos solinio dainavimo studentus, yra kviečiama vesti meistriškumo pamokų Lietuvoje, Suomijoje, Vokietijoje, Latvijoje, dalyvauja įvairių konkursų vertinimo komisijų darbe.

Astos Krikščiūnaitės kūryba įvertinta įsimintinais apdovanojimais - 2004 m.solistė apdovanota Baltosios žvaigždės ordinu už nuopelnus Estijos kultūrai; 2005 m. tapo Lietuvos muzikų sąjungos „Auksinio disko“ laureate; 2011 metais atlikėja įvertinta prestižiniu apdovanojimu – Respublikos Prezidentė įteikė  Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją, o 2012 m. A. Krikščiūnaitei įteiktas Lenkijos Respublikos kultūros ministro garbės apdovanojimas „Už nuopelnus lenkų kultūrai“.

 

 

.